„Reggio Emilia“ ugdymo sistema, tai novatoriškas ir įkvepiantis požiūris į ankstyvąjį ugdymą, kuri vertina vaiką kaip stiprią, galingą ir turtingą stebuklais asmenybę.
Šį unikali ugdymo filosofija kilo iš Italijos Reggio Emilia miesto, o jos pradininkas yra pedagogas Loris Malaguzzi (1920 -1994). 

 

„Reggio Emilia“ požiūris į ankstyvąjį  ugdymą yra visuotinai pripažįstamas kaip viena iš geriausių programų mažiems vaikams visame pasaulyje. Tarptautinės mokytojų grupės iš viso pasaulio vyksta į Italiją kasmet, kad sužinotų apie šią išskirtinę filosofiją. Norint tapti „Reggio Įkvėptais“  būtina priimti pagrindines šio požiūrio vertybes ir įsitikinimus:

​

• Vaiko vaidmuo

Mes matome kiekvieną vaiką kaip stiprų, galingą, nepriklausomą, smalsų ir pilną vaizduotes. Suteikiame vaikams galimybę savarankiškai mąstyti, ištirti ir pradėti savo individualų pažinimo kelią.

​

• Mokytojo vaidmuo

Mokytojas laikomas vaikų mokymosi partneriu. Klausydamas, stebėdamas ir dokumentuodamas vaikų darbą, mokytojas yra nuolatos pasirengęs kurti įvairialypę vaikų mokymosi patirtį ir „bendrai konstruoti“ žinias.

 

• Tėvų vaidmuo

Mokymasis vyksta ne tik mokykloje, bet ir namuose bei visoje bendruomenėje. Raginame tėvus dalyvauti projekto darbuose, specialiuose renginiuose ir kasdieniame darželio gyvenime. Mes siekiame integruotos mokymosi bendruomenės, kurioje pedagogai, tėvai ir įstaigos administracija dirba kartu, kad patenkintų vaikų poreikius.

​

• Aplinkos vaidmuo

Darželio  aplinka (jos funkcinės grupės, bendrosios erdvės ir žaidimų aikštelė) laikoma „trečiuoju mokytoju“. Aplinka turėtų būti vaikų, mokytojų ir tėvų, kurie čia mokosi, atspindys. Ji turi  būti apgalvota, vaizdinga, viliojanti, kelianti vaiko smalsumą ir gerbianti vaiko interesus bei jo pažinimo poreikius. Vaikas savo aplinkoje turi turėti pakankamai kūrybinių priemonių eksperimentuoti ir išreikšti savo supratimą apie jį supantį pasaulį.

​

• Mokymo programa

Pedagogai stebi ir dokumentuoja vaikų kūrybinį procesą, tarpusavio sąveiką, diskusijas ir jų susižavėjimą. Atsižvelgus į užsirašytas pastabas, auklėtojos pateikia vaikams  „besiplečiančią mokymo programą“, kuri grindžiama kylančiais vaikų interesais, idėjomis ir klausimais, o programos įgyvendinimo eigoje nuolatos yra papildoma naujomis vaikų iškeltomis hipotezėmis ir atradimais.

 

• Projektinis darbas

Vaikų projektų programa leidžia vaikams išsamiai ištirti jį dominančias sritis. Išsiaiškinę vaikų interesus, planuojami trumpalaikiai arba ilgalaikiai vaikų projektai, apimantys daugybę pažinimo sričių. Tokia veikla, nukreipta į vaikų domėjimosi sritį ir galimybę savarankiškai išreikšti savo kūrybinį potencialą, skatina polinkį mokytis visą gyvenimą.

​

• Dokumentacija

Didelis dėmesys skiriamas vaikų minčių, kūrybinių procesų ir mąstymo dokumentavimui. Jų mintys ir idėjos dokumentuojamos  įvairiais būdais: nuotraukos, vaikų minčių ir paaiškinimų transkripcijos, nuotraukos ir video medžiaga, kurie parodo vaiko mokymosi procesą ir jo besiformuojančius įgūdžius bei tobulėjančius gebėjimus.